Sakmės apie vėją

Ėjo sykį vienas žmogus pro kryžių. Žiūri - po juo sėdi trys vyrai: vienas buvo labai raudonas, antras - labai baltas, o trečias - nei šioks, nei toks, storlūpis. Pamatęs juos, žmogus nusigando, pakėlė kepurę kryžiui ir greit vėl nuėjo. Atsisukęs žiūri - kad jį atsiveja tie...

Vienas žmogus vėtė rugius kluone. Kai tik mes su šiūpele - vis pavėjui. Užeina už durų - pro duris vėjas pučia ir pelus ant rugių neša; užeis nuo peludės - iš už peludės vėjas pučia. Vėtė vėtė dar valandėlę, bet taip jau ant vėjo įniršo, jog, išsiėmęs lenktinį peilį,...

Viena mergaitė, eidama į lauką šieno grėbti, užtikus pakrūmėje besišildantį prieš saulę vėją be kelnių. Persigandęs vėjas prašęs mergaitės, kad ji niekam apie tai nesakinėtų.

- Aš tave, - sako, - už tai turtingą padarysiu.

- O kaip tu mane padarysi turtingą? - paklausė...

Seniai, labai seniai, kai Dievas sukūrė pasaulį, buvo keturi vėjai: Šiaurinis, Rytmetinis, Pietinis ir Vakarinis. Vienas buvo senas, o trys jauni. Senasis buvo tėvas, o jaunieji - jo vaikai. Kada pradėdavo pūsti visi keturi iš keturių pusių, tai didžiausius kalnus iš žemių sunešdavo...

Sakydavo, kad visuose keturiuose žemės šonuose gyvena keturi broliai vėjai. Žiemiuos gyvena pikčiausias brolis, vasariuos - nuolaidesnis, nuolankesnis, ryčiuos ir vakariuos - šiaip sau, nei šiokie, nei tokie.

Klausdavome vyresnius, ar jie - tie vėjai - nesusimuša.

- Ai, - sakydavo, -...

Ėjo kažkur žmogelis savais reikalais. Beeidamas pamatė po krūmu gulintį žmogų dideliais ūsais ir tarė jam:

- Ko taip raivais? Mesk tinginį ir kelkis! Matai, kad laikas brangus.

- Aš esu vėjas. Duok man ramybę ir eik tolyn nuo čia!

Kai žmogus nesiliovė žadinęs, tada tas vėjas,...

Kartą pradėjęs smagiai pūsti vėjas. Pribėgęs vaikas prie tėvo ir klausiąs:

- Kas čia taip pučia?

- Tai seneliukas vėjas.

- O kur jis yra?

- Agi gal kur pakrūmėj atsisėdęs ir pučia. Vaikas supyko ant vėjo ir nuėjo jo ieškot. Eina

eina ir mato: sėdi pakrūmėj seneliukas ir...

Žmogus vaikščiojo darže ir rado - tarpe ežių guli ir miega vėjas. Pūtė pūtė, privargo ir atsigulė pailsėt. Vėjas pats nedidelis, bet labai dideli ilgi žili ūsai. Nes vėjas pučia pro ūsus.

Saulė ir vėjas derėjęsi, kuris nuvilksiąs žmogui sermėgą. Vėjas pirmas ėmęs pūsti; pūtęs smarkiai, pūtęs palengva - žmogus vis su sermėga ir su sermėga. Tik saulė ėmus šildyti - žmogus tuoj ir nusivilkęs.

Labai dažnai pūsdavęs Vakaris vėjas ir vieno žmogaus visus stogus sušiaušęs, suardęs. Jam taip įsipyko ir jis nuėjo ieškot paties vėjo.

Ėjęs ėjęs ir radęs pamarėj seną seną seneliuką, labai apiplyšusį, visą skvarliuotuotą ir net be kelnių. Jis turėjęs dūdelę ir vis...

Senovėje buvo du broliu vėju. Iki šiai dienai juodu dar gyvi, bet tik vienas jau bepučia. Kad pučia iš rytų, tai nepučia iš vakarų arba iš kitos pusės. Atsiversdamas į kitą pusę, jis ir vardą kitonišką gauna. Pietų vėjas vadinasi Pundušas, vakarų - Terteušas, žiemių - Jovušas,...

Vasaris vėjas esąs apsitaisęs žaliais rūbais, Rytinis - rausvais, Žiemys - baltais, gauruotais kailiniais, o Vakaris - tai visas suplyšęs ir lopiniuotas.

Vėjas yra įkištas statinėje, o ši vole užkišta. Šitą statinę saugo aklas senis. Kai jis grabaliodamas atkiša volę, vėjas ištrūksta ir tada pučia kaip pasiutęs. Kiekvieną kartą tol pučia, kol aklas senis ieško volės. Kai suranda volę, užkiša statinę - ir vėjas prapuola.

Sykį vienas berniukas, į priegulę eidamas arklių ganyti, rado ant vieškelio pantį. Jis, tą pantį pasiėmęs, aplink pilvą apsirišo ir užsisprunkliavo. Vos tiktai jis tai padarė, pagriebė jį viesulas ir, iškėlęs į orą, pradėjo su juo suktis. Berniukui laimė buvo, kad viesulas,...

Šeimininkė nešė miltus iš klėties su gelda. Vėjas papūtė ir išdulkino visus jos miltus iš tos geldos. Ta šeimininkė padavė vėją į teismą. Teisėjai pašaukė abu į teismą. Šeimininkė atėjo, bet vėjo nebuvo, ir niekas nežino, iš kur jis pučia ir kur jis pučia, nė kur jis...

Vienas žmogus pasamdęs vėjus ežerui išpūsti. Vienas pūtęs pūtęs - ežeras iškyla, bet ir vėl atkrinta. Dviejau pūtę, bet ir tai nevykę. Paskui atėjęs trečias. Pūtę pūtę - bet ežeras ir vėl atgal atšokąs. Paskui davė žodį ketvirtam. Tada jie iš visų pusių pradėję...

Vieną žmogų, grįžtantį iš darbo namo per tiltą, nustūmė vėjas ir labai sumušė. Jis verkdamas išlipo iš upės, parėjęs namo, papasakojo pačiai, kad jį vėjas numetęs nuo tilto, o už tai eisiąs skųstis. Pati draudė, bet žmogus jos neklausė. Šiam nuėjus į dvarą, teisėjai...

Viesulą seniau žmonės vadino derliaus tekiu. Jei per metus jis dažniau pasirodo, pasikelia - būna derlingesni metai. Tada žmonės sakydavo: - Šiemet bus geras derlius! Jei staiga pakyla viesulas - velnias eina pietauti.

Paskalvių Razumo tėvui su piemeniu kiaules ant Skalvės per pietus beganant, baisiai didis sūkurys užkilęs, ir juodu su visomis kiaulėmis žemyn lyg šluote nušlavė, bet nieko nepadarė. Juodu išsigandusiu, Skalvės link atsisukusiu abudu pamatę ant kalno krašto juodą vyrą su raudonomis...

Kartą vienas senis su sene išėjo šienauti. Bešienaudami labai pavargo ir atsigulė poilsio ant šieno kupetos. Tuo tarpu mato senis, kad kas žirnius čiužina, lyg kas su kaušu žirniauna. Tada senis sako senei:

- Pažiūrėk, bobut, kas ten žirnius čiužena?

O senė pažiūrėjo,...

Kartą Jankaičiuose, Klaipėdos valsčiuje, atsitiko tokie stebuklai. Trys vyrai išėjo į priegulę arklių ganyti. Vienas vyras buvo apsijuosęs pančiu. Arkliams prisnūdus, jie taip pat pradėjo snausti. Atsigulus ant pilvų, tas vyras su tuo pančiu pradėjo kilti aukštyn. Iš išgąsčio...

Bus gal prieš keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų. Viena Daugėliškio parapijos Antakmenės kaimo boba vasarą ant klonienos paklojo drobinį audeklą balti. Tik kad užėjo viesulas, susuko audeklą ir nunešė. Boba pamatė, kad nunešė audeklą, išbėgo oran, žegnoja viesulą ir rėkia: -...

Bus gal prieš kokį septyniasdešimt metų, kai Rainių kaimo, Salako parapijos piemenys ganė lauke. Ir pasikėlė viesulas. Viesulas pagavo vieną piemenį ir, aukštai pakėlęs, nunešė. Nunešė ir ant aukštoko kalnelio jų pačių lauke sveiką ir gyvą pastatė. Tą kalnelį vietiniai...

Viesulas kai eina, tai sakydavo: velniukas! Kai mes pamatydavom viesulą, tai sakydavom:

- Suka masuka balnelis!

Jonas Aleliūnas Joniškio sodžiaus, Velykių parapijos pamatė viesulą ateinant ir pasakė:

- Suka masuka balnelis!

Na, tai jį visą apipylė žemėm. Šį posakį mes žinojom nuo...

Kartą vienam žmogui, lauke mėšlus bekratant, labai nusibodo, ir jis, apie pabaigtuves begalvodamas, pamatė vėjo sūkurį atūžiant. Jis tuoj, du peiliu pagriebęs, ant sūkurio tako kryžmai susmeigė. Sūkurys, iki čion atūžęs, visai nutyko. Tada pasirodė kažkoks senukas,...