Senelio žvėrukai

Vienas žmogelis pirko kiaulę. Vežas jis tą kiaulę ir mato, kad ugnelė kūrenas. Jis riktelėjo. Niekas nieko. Prieina artyn - kad ugnelė kūrenas, ir senelis sėdo, o vilkų aplink apgulę! Kai tas žmogelis prisiartino, vienas vilkas pasikėlė, o tas senelis pagrasino, kad nesikelk. Jis pagarbino tą senelį. Tas senelis ir sako:

- Tu veži mėsą parduot. Tai dabar tu ta mėsa pašerk mano žvėrukus.

Jis privažiavo, arklys atėjo - nesibijo. Ir pradeda jis dalyt, pjaustyt tą kiaulę. Pjaustė, pjaustė ir dviem pristigo. O jis kelionėn buvo pasiėmęs valgyt, tai ir tą savo valgį tiem vilkam atidavė. Tada tas senelis pasakė:

- Dabar aš tau duosiu du sargus - du vilkus, ir kur jie eis, tai paskui juos važiuok. O kur jie atbėgs ir pradės kapstyti, tai tu tenai pakask ir rasi pinigų - ir tau bus užmokėta. O dabar dėkui, kad juos pavaišinai.

Tie vilkai bėgo, o tas žmogaus nuvažiavo paskui juos. Vilkai sustojo ir pradėjo kapstyti. Jis sustojo, nuėjo ir išsikasė katilėlį pinigų. Ir prasigyveno iš jų. Taip jam buvo gerai užmokėta.

Pasakoja, kad tas senelis buvęs šventas Petras. Petras globoja vilkus.