Skrajūnė kregždė

Kitą kartą dievas pamatė, kad sukūrė ir paleido pasaulin gyventi įvairius piktus uodus ir muses, kurie gyvuliams ir žmonėms neduoda ramumo. Kai kurie tų piktadarių net kraują geria iš žmogaus ir gyvulių. Panoro dievas visus nereikalingus vabalus išnaikinti. Sušaukė paukščius, didelius ir mažus, ir liepė jiems išgaudyti visus vabalus. Vieni paukščiai kalbėjo, kad jiems dideliems nepatogu maži vabalai gaudyti, kiti skundėsi, kad jiems sunku lekioti, treti sakė, kad jų akys blogai mato, ir taip toliau. Tik viena kregždė sutiko ir ėmė uoliai gaudyti muses ir uodus.

Begaudydama vabalus, pamatė kregždė, kad jų nedaug jau beliko. Paskui dievas pasišaukė kregždę ir sako:

- Pasidarbavusi dabar pasilsėk!

Kregždė jam atsakė:

- Aš, begaudydama vabalus, jokio vargo nejaučiu. Pasilsėsiu, kai visus juos išgaudysiu!

Tuomet dievas jai atsakė:

- Gerai! Jei tokia uoli esi ir netingi gaudyti vabalų, tai aš tau suteiksiu dovaną: tu niekuomet nepavargsi belakiodama!

Ir tikrai, dabar kregždė niekados nepavargsta.