Sudraskyta pintinėlė

Vienas žmogus anksti rytą ėjo grybauti. Nieko prie savęs neturėjo, tik pintinėlę. Eina mišku ir mato, kad prieky jo kažkas nuo žemės pasikelia ir prigula, pasikelia ir prigula. Prieina arčiau, žiūri, kad vilkas prideda ausį prie žemės ir klauso, kur piemenys išgena bandą ganyt. Žmogus vilką mato, o vilkas žmogaus nemato. Žmogus neturėjo kuo pabaidyt, tai sviedė į vilką pintinėle. Vilkas labai nusigando ir kad šoko aukštyn! Labai aukštai pašoko ir nubėgo. Bet žmogus sumetė, kad čia gali būti blogai. Ėmė ir įlipo medin. Kiek palaukus, atėjo vilkas, rado pintinėlę, tai ją į mažiausius gabalėlius sudraskė. Kai sudraskė pintinėlę, nuėjo mišku, o žmogus išlipęs parėjo namo.