Šulinis ir galinė

Kadaise, seniai, bevalgant pietus, pjovėjai pradėjo tarp savęs šnekėtis. Sako:

- Vienas mūsų pjovėjas perpjovė gyvatę. - Jie jau valgė gryčioje, prie savo stalo. - Perpjovė gyvatę ir paskiau, - sako, - pasigirdo balsas: „Pasakykit Šuliniui, kad Galinė miršta." Va!

Pradėjo tarp savęs šnekėt. O langai, kaip seniau gryčioj, buvo jau seni, iš kampų buvo net skylės išpuvusios. Tuo laiku, kai jie ištarė žodžius „pasakykit Šuliniui, kad Galinė miršta", pro šitą lango skylę kad davės gyvatė ir sprindžiais į tą vietą šovė.