Sumaišytos kalbos

Po didžiausio tvano žmonės bijojo, kad ir vėl kada nebūtų tvano, tai susitarė pastatyt labai aukštą bokštą. Jeigu kada bus tvanas, tai sulips tan bokštan ir neprigers. Pradėjo statyt bokštą ir jau pusiau ar aukščiau buvo pastatę. Dievui nepatiko tas jų darbas ir sumaišė jų kalbas. Jei vieni prašė paduot vandenio, tai kiti suprasdavo, kad prašo akmenio. Akmenį ir duodavo. O jei prašydavo akmenio, tai paduodavo vėl nėr žinios ką. Ir taip kai anys nesusikalbėjo, tai bokšto ir nebaigė statyt. Bet nuo to karto prasidėjo visokios kalbos. Žmonės pradėjo kalbėt visokiom kalbom. O lig tolei žmonės visi kalbėjo tik viena kalba.