Supykintas žaltys

Važiavau kartą iš Salako į Gerveliškių kaimą. Kokius tris kilometrus reikia važiuot mišku.

Štai randu vienoj vietoj prie pat kelio - guli, apie kelmą apsiraitęs, žaltys. Šildosi saulėj. Galva padėta ant kelmo. Mano arklys buvo geras, bet ir botagas šmaikštus, šikšninis. Tai aš, vežime sėdėdamas, kai pyliau tam žalčiui! Tik sušnypštė, tartum koks garas trūko, ir kad ims mane vyt! Arklys bėga kaip įkerta, tai aplenkė arklį. Taip vijo mane per mišką kokius du kilometrus. Bet už miško jau nevijo - liko miške.