Teliukas iš po krosnies

Tėvai išeidavo dirbti į laukus, o būrį savo vaikų palikdavo namie. Vyresnieji prižiūrėdavo mažuosius. Vakare grįžusiems tėvams vaikai pasakodavo, kad iš pakrosnio išlenda žalas teliukas ir žaidžia kartu su jais. Jei kas grįžta, jis vėl pakrosnin palenda.

Suaugę netikėdavo, bet vaikai vis šnekėdavo apie žalą teliuką.

Pagaliau tėvai sako:

- Jūs bežaisdami už kojos pririškit, ir mes sugrįžę pamatysim tą jūsų teliuką.

Vaikai taip ir padarė. Pareina tėvai. Teliukas burzdosi burzdosi, niekaip negali ištrūkti. Tėvai į gryčią, o iš teliuko tik džirrrr... auksiniai pinigai.