Tinginys ir darbšti mergaitė

Eina sykį Kristus su apaštalais vieną vasarą, kada daug žmonių dirbo laukuose. O taip šilta diena buvo, taip šilta. Eina Kristus su apaštalais, žiūri, kad jaunas vaikinas guli pakrūmėj pavėsy. Tai apaštalai ir sako:

- Ot, čia tai, matyt, tikras tinginys, ot, reikia paklausti kelio. Nu, reikia, tai ir klausia.

- Ar gerai mes nueisime į tą miestelį, ir kuriuo keliu eiti?

O tas tinginys tik koją pakėlęs ir sakąs:

- Eikit anuo keliu.

Nu ir nuėjo. Tai apaštalai ir sako:

- Ot, tikras tinginys!

Kristus su apaštalais paėjo toliau, žiūri - mergina taip dirba, sušilus visa, šlapia. Ir sako apaštalai:

- Reikia paklausti jos kelio.

- Nu, - sako, - parodyk mums kelią į tą ir tą miestelį.

Tai toj mergina atbėgo, parodė kelią ir gerai nusakė, kad bus ten du keliai, kurio laikytis.

Apaštalai ir sako:

- Ot, čia tai darbininkė mergina! O ten tai tikras tinginys, kad net tingėjo atsikelti parodyt kelio.

Kristus sakąs, kad tas vaikinas paims tą merginą už moterį. Tada apaštalai sako:

- O, viešpatie, kokia neteisybė, kad šitam tinginiui tokia darbininkė!

Tai Kristus atsakęs:

- Kas būtų, kad abu tinginiai apsivestų, tai jų vaikai badu išmirtų.