Trumpos sakmės

Viena moteris žinojo, kad jų pirtin ateina laumės praustis. „Tai ką gi, tegul prausias, - galvoja, - juk ir jos šiokie tokie sutvėrimai." Ir vis, kada tik pirtį kūrendavo, palikdavo laumėms karšto vandens. Dar ir vantų padėdavo. Laumės, matyt, suprato, kad visa tai joms tyčia. Ir...

Vieną dieną ponas dievas įsakė visiem žvėrim eit kelių tiest. Visi žvėrys susirinko, ištisą dieną dirbo. Tik vienas kurmis neatėjo. Tada ponas dievas nuėjo pas kurmį ir klausia:

- Tai ko, kurmi, darban neatėjai?

- Tai kad aš blogai matau ir įsakymo perskaityt negalėjau, -...

Vieną kartą dievas nužengęs iš dangaus ant žemės pažiūrėti, kaip gyvena jo kūriniai. Visų pirma dievas aplankė žmogų. Pas žmogų rado viską tvarkingai, palaimino jį ir nuėjo toliau.

Gyvuliai nusiskundė žmonių žiaurumais. Dievas pažadėjo labiau atliuosuoti nuo žmonių ir...

Kitą kartą dievas, kurdamas gyvulius, suteikė jiems balsą. Tik vienas šuva liko be balso ir nuėjo pas dievą skųstis, kodėl visi gyvuliai turi balsą, o jis neturi. Dievas jam tarė:

- Tu visados turėsi loti, bet tik tada, kai išgirsi, kad kas kitas balsą pakelia.

Dabar šuva, kai tiktai...

Gyveno danguje Saulė ir Mėnulis. Jie turėjo dukrelę Žemę, kurią labai mylėjo. Kartą jie susipyko. Tada Saulė nutarė, kad ji viena saugos Žemę. Bet Mėnulis nesutiko ir padavė ją į teismą. Teisėjas Perkūnas bylą išsprendė šitaip: Saulė, kaipo motina, Žemelę saugos dieną,...

Ėjo sykį vienas žmogus pro kryžių. Žiūri - po juo sėdi trys vyrai: vienas buvo labai raudonas, antras - labai baltas, o trečias - nei šioks, nei toks, storlūpis. Pamatęs juos, žmogus nusigando, pakėlė kepurę kryžiui ir greit vėl nuėjo. Atsisukęs žiūri - kad jį atsiveja tie...

Bekurdamas paukščius, dievas išvirė visokių dažų ir pradėjo kiekvieną paukštį atskira spalva dažyti. Darbas jau buvo baigtas, visi paukščiai nudažyti, ir dievas likusius dažus, kuriuos prieš tai sumaišė, norėjo išpilti. Bet tuo metu atskrido genys, kuris nežinia kodėl...

Kartą vienas žmogus važiavo iš Rygos namo ir rado mažą pinigėlį. Už tą pinigėlį jis nusipirko riestainių. Bet, parvažiavęs namo, jis kišenėj vėl rado tą patį pinigėlį. Taip jis tą pinigėlį vis išleisdavo, bet tas pinigėlis vėl atsirasdavo kišenėje.

Kartą jis pirko...

Vienas žmogus vėtė rugius kluone. Kai tik mes su šiūpele - vis pavėjui. Užeina už durų - pro duris vėjas pučia ir pelus ant rugių neša; užeis nuo peludės - iš už peludės vėjas pučia. Vėtė vėtė dar valandėlę, bet taip jau ant vėjo įniršo, jog, išsiėmęs lenktinį peilį,...

Seniai, labai seniai žemėj buvo labai didelė sausra - išdžiūvo visas vanduo. Žmonės nebeturėjo ko atsigerti. Vieną naktį iš namų išėjo mergikė su samčiuku vandens savo sergančiai motinai parnešti. Ėjo ėjo, nuvargo ir atsigulusi užmigo. Atsibudusi mato - samčiukas pilnas...

Ežį dievas sukūrė kaip ir kitus gyvulius ir davė jam labai švelnius plaukus. Ežys tais plaukais labai didžiavosi. Vieną kartą jis, eidamas pro eglę, įsidūrė į jos spyglius snukį, labai supyko ir pradėjo bartis ant dievo. Paskum kreipėsi į eglę sakydamas:

- Kad tu turėtum...

Vieno turtingo tėvo gimęs sūnus. Ir išgirdęs balsus lemiant. Vieną:

- Tas vaikelis augs didelis ir bus turtingas!

Antrą:

- Jis mažas numirs!

Trečią:

- Ne, jis lig tų ir tų metų augs, tą ir tą dieną jį perkūnai užmuš!

Tėvas, tiems metams artinantis, išmūrijęs akmenų mūrą,...

Dievas sukūrė visus gyvulius ir leido kiekvienam pasirinkti sau ginklą. Kiškis pasiėmė ilgas kojas, ežys aštrius ir smailius dyglius, šuo aštrius dantis, ožys smailius ragus. Kai atėjo eilė bitei, ji prašė dievo tokio geluonio, jog kiekvienas gyvulys, kurį ji įgelsianti, mirtų. Bet...

Gyveno du seniai ir turėjo daug žemės. Kartą jie susipyko dėl ežios, skiriančios jų daržus. Ir pradėjo bartis. Vienas senis bardamasis pūtė vėją, o antras šnypštė vandenį. Supyko saulė ant šių senių už tokį jų barnį ir nustojo šviesti.

Ir dabar visada, kada tik šie seniai...

Šuva parašė laišką dievui. Parašė ir prašė, kad palengvint jo gyvenimą, nes maistas blogas ir buvimas blogas. Šuva laiško nunešt negalėjo, nes jis pririštas. Laišką padavė katinui, kad nunešt dievui. Katinas prižadėjo. Atėjo katinas su laišku namo. Pamanė, kad rytoj nuneš. Ėmė...

Kai ateina ruduo, kai jau pašąla, tada vieversiai pasidaro akmenyse, kur krūsnys tokios didelės akmenų prinešta, pasidaro lizdus ir ten jie žiemoja.

O kregždės žiemoja vandeny. Iš rudens taip pat pasidaro tokius lizdus - ir gyvena po vandeniu, kol būna ledas. Kai ledą paleidžia,...

Voverį dievas sutvėrė nedidelę ir su mažute uodega. Kiti gyvuliai, kurie turėjo dideles ir gražias uodegas, ėmė iš voveries juoktis, kad ji su savo uodega negalėsianti ir musių nusibaidyti. Nuėjo tuomet voveris pas dievą ir ėmė skųstis, kad kiti gyvuliai iš jos juokiasi, jog ji...

Viena mergaitė, eidama į lauką šieno grėbti, užtikus pakrūmėje besišildantį prieš saulę vėją be kelnių. Persigandęs vėjas prašęs mergaitės, kad ji niekam apie tai nesakinėtų.

- Aš tave, - sako, - už tai turtingą padarysiu.

- O kaip tu mane padarysi turtingą? - paklausė...

Bobutė ganė aveles. Nu, sėdi ji ant akmenio, o kitam šone kiškutis sėdi ir verkia. Sako bobutė:

- Ko tu, kiškuti, verki? Sako:

- Kad manęs niekas nebijo. Tai aš eisiu ir prisigirdysiu.

O bobutė sako:

- Ne, kiškuti, neik, nesigirdyk, tupėk čionai, - sako, - kai avelės ateis, tai šok iš...

Atsirado toks išdykęs vaikas, kuris išdraskė gandro lizdą ir išmėtė vaikus. Kartą pamatė, kad atskrenda gandras ir turi snape nuodėgulį. Tą nuodėgulį padėjo ant kluono stogo, kur buvo jo lizdas. Užsidegė kluonas. Nuo to kluono daugiau trobų. Ir sudegė kone pusė kaimo.

Kitą kartą buvusios laimės. Tai jos kiekvieną žmogų, tuoj užgimusį, palaimindavusios. Kartais, kūdikiui užgimus, išgirsdavę po langu balsą:

- Lai bus toks, kokia aš dabar esu!

O tos laimės kasdien mainydavusios: vienądien turtinga, kitądien vidutinė, dar kitądien suvisu nieko...

Dievas sukūrė visus gyvulius ir davė jiems visiems vardus.

Paskutinis liko asilas. Dievas jį pasišaukė ir pasakė, kad jis - asilas. Bet asilas tuojau užmiršo ir vėl klausia dievo. Dievas sako, kad jis - asilas, asilas. Bet asilas vėl užmiršo ir vėl atėjo pas dievą klausti savo...

Iš pradžių grybai buvo visi vienoki, nebuvo nei raudonų, nei geltonų, nei juodų. Ir visi buvo nenuodingi. O musė buvo labai bloga, visur platino visokius mikrobus. Tada sugalvojo ir grybus apnuodyt. Tai padarė grybų balių, aprengė juos visokiais spalvotais rūbais, o kartu ir nuodijo....

Labai labai seniai, kai dar paukščiai ir gyvuliai neturėjo akių, dievas sušaukė juos visus, kad galėtų padalyti jiems akis.

- Kas atvyks anksčiau, tas gaus geresnes akis, - tarė dievas.

Visi gyvuliai ir paukščiai labai skubėjo pas dievą, tik viena pelėda vos vilkosi paskui. Jau...

Buvo labai didelis ąžuolas. Kas jį sodino, tai neatmenu. Sako, kas jį nukirs, tai ir pats mirs. Tas ąžuolas visai suseno - visi bijojo jį kirsti. Paskui atsirado du tokie vyrai, prisigėrė, sako:

- Nueisim, nukirsim jį - ir patys numirsim!

Ir nukirto šitą ąžuolą. Tai vienas greitai...

Senais laikais gyveno žmogus kalvis. Tada buvo visur tamsu, naktis ir naktis. Tai šis kalvis nutarė nukalti saulę. Paėmęs blizgančią geležį, kalė kalė ir nukalė per šešerius metus. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į dangų.

Ir iki šios dienos ji ten tebestovi.

Pelėdai užsnūdus, karaliukas pabėgo ir gerai pasislėpė. Reikia jį surast. O kas pavasarį jo ieškos? Visiem darbo lig valios - gūžtas suka, kiaušinius deda, vaikus peri, Tarės, tarės paukščiai - nieko nenutarė. Čia atskrido gegutė, atsisėdo ant šakos ir sako:

- Aš skrisiu...

Seniau žmonės pasakodavo, kad, kai žmogus užgimsta, ir nauja žvaigždė kartu sužiba - kiekvienas mat turi savo žvaigždę. Jeigu išeitum giedrą naktį, kada matyti daug žvaigždžių, ir imtum, į jas žiūrėdamas ir rodydamas pirštu, minti, skaityti, sakytum: „Gal šita mano? Gal šita...

Kartą nuėjo žvirblis pas vieversį prašyti, kad šis išmokytų jį giedoti. Matai, žvirblis neturėjo jokio balso ir norėjo pramokti tokių gražių giesmių kaip vieversys. Vieversys sutiko ir ėmė žvirblį mokyti, bet kai tiktai ištarė žodį „čivir vivir", žvirblis nustojo vieversio...

Dievas palikęs vaivorykštę po tvano, kuri reiškianti, kad daugiau tvano nebus. Vaivorykštė traukia iš ežerų ir upių vandenį į debesis, kada juose vandens sumažėja. Kartais gali įtraukti medžius, gyvulius ir žmones. Kartą buvo įtraukusi piemenį ir tris jo ožkas.

Yra toks akmenukas, kad jeigu jį paimsi į ranką ar į kišenę, tai tavęs niekas nematys, nors tu čia stovėtum po nosim. Kaip tą akmenuką surasti?

Reikia juodvarnio vaiką išimti ir juodu ašutu ant šakos ties lizdu pakarti. Juodvarnis, negalėdamas žiūrėti į pakartą vaiką ir...

Labai senais laikais, kai dar žmonių ant žemės nebuvo, gyveno vienas ponas dievas, visų karalių karalius. Bet tada jis dirbo visus prastus darbus, kaip ir mes kad dirbame.

Kartą dievas plovė paišiną veidą, nes krosnį bekūrendamas buvo susitepęs. Jam besiprausiant, vienas lašas...

Kas norėdavo aitvarą turėti, tas laikydavo septynerius metus juodą gaidį. Tas gaidys, turėdamas septynerius metus, dėdavo kiaušinį ir išperėdavo aitvarą. Kiaušinis buvęs pailgas, o per vidurį susmauktas. Na, ir kas iš to kiaušinio išeidavo? Išeidavo kirminas, ilgas kaip žaltys,...

Vienas žmogus griaudžiant pajuokavo. Jis buvo pavarde Norkūnas. Griaudė, o jis tarė:

- Aš - Norkūnas, tu - Perkūnas, mušk mane. Tuo kartu trinktelėjo ir jį užmušė.

Žmogus išėjo pavasarį art. Dar anksti anksti pavasarį, dar paukštelių nebuvo. Eina vargšas žmogus elgetaudamas. Sako:

- Padėk dieve. Tas atsakė:

- Ačiū.

- Na, seneli, - sako, - kai tu vaikščioji per pasaulį, ar linksma tau?

Tas senelis sako:

- Tai kodėl? - Taip kaip ir visiems.

- O...

Kitą kartą buvo kilęs tarp žvėrių ir paukščių karas. Abu pulku ties Uralo kalnu didelį karą kėlė. Bet ilgą laiką karas nei vienai, nei antrai pusei nesisekė. Šikšnosparnis tad abiem pusėm tarnavo: kai paukščiai nugalėdavo, tai jis prie paukščių pristodavo, bet kai žvėrys...

Dievas, norėdamas vieversį sukurti, paėmęs molio gabalėlį ir metęs aukštyn. Molio gabalėlis virtęs vieversiu, nukritęs žemėn ir pradėjęs giedoti. Velnias, tupėdamas už akmenio, visą tą atsitikimą matė ir panoro padaryti paukštelį. Paėmė dumblo saują ir metė aukštyn....

Skruzdėlė po žemę bėgiojo, kur artojas arė. Jis tuomet valgė pietus. Ir pametė labai mažą trupinėlį duonos. Voras paėmė tą trupinėlį duonos ir bėgo į dangų pas dievą apskųsti artoją, kad jis mėto duoną kepalais, kad dievas neduotų artojams duonos. O skruzdėlė,...

Žmonės taip šneka apie žalčius. Mūsų seneliai juos laikę namų gyvulėliais, kaip šiandien triušius ar marių kauleles. Žiemą juos laikydavę pakrosnyje, vasarą leisdavę į daržus: kopūstus ir kitas daržoves.

Katras žmogus turėjęs daugiau žalčių, tas daugiau turėjęs...

Adomas turėjo dvylika sūnų ir vieną dukterį. Tie sūnai negalėjo ja pasidalyt - visi norėjo vesti. Tai paskiau Adomas paėmė, užvertė dvylika kubilų ir pakišo po jais gyvatę, lapę, ožką, avelę, karvę, povą, varną, pelėdą, kalytę, lakštingalą, šarką ir tą savo dukrą. Ir...