Trumpos sakmės
Trumpos sakmės apie vėjus, laumes ir kt.
Kartą vienas žmogus važiavo į vestuves. Važiuodamas pro ežerą, rado bežvejojančius žvejus, kurie buvo pagavę labai daug žuvų. Atvažiavo tas žmogus į vestuves, įėjo į pirkią ir sako:
- Kai važiavom pro ežerą, tai kad pagauta žuvų tokia baisi daugybė, net tinklai nekelia!
...
Seniau Adomas su Ieva, kai dievas išvarė iš rojaus, traukė akėčias - akėjo žemę. Atėjo dievas aplankyti ir sako:
- Padėk Dieve!
Jie atsakė:
- Dėku, pone dieve!
Dievas pažiūrėjęs ir sako:
- Kam jūs tą bestiją tąsot?
Jie sako:
- Kurgi, dieve? - Mes nematom.
- Ogi va, - sako...
Senovėje skerdžius praganė gyvulius ir nuėjo į krūmus ieškoti. Ir staiga jam į vyžą įpuolė paparčio žiedas. Paėjo jis toliau - kad jau žino, kur tas veršiukas. Atsirado greit ir velnias. Sako:
- Pamainykim batus į vyžas.
Skerdžius sutiko.
Nusiavė tą vyžą, velnias už...
Mūs tėtukas kažkur regėjo, bet kur - nežinau. Tai jos (tos sirenos) paleistos į kažkokią vonią. Kasa ilgiausia ant tos uodegos guli, ir rankos yra. O nuo pusės - jau žuvis. Vadino sirenomis. Ir verkia, baisiai jos verkia - labai laukia pasaulio pabaigos. Tada jos bus kaip ir visi...
Seniau, kai dar dievas vaikščiodavo po pasaulį, gyveno turtingas ponas, kuris sekmadieniais versdavo savo darbininkus dirbti ūkio darbus. Vieną sekmadienį pas jį atėjo du seneliai - tai buvo dievas ir angelas - ir pasiprašė leisti jiems pernakvoti. Ponas nenorėjo jų priimti, bet kai...
Žmonės ganė naktimis arklius. Ūkininkas ėjo arklių ganyti ir ten nakvot. Prie kelio sėdi žilas senelis, kišą jam sužeistą pirštą ir sako:
- Žmogeli, aprišk man pirštą.
Žmogus truputį išsigando, kaip turėjo apynasrius rankose, šėrė jam per galvą ir pasakė:
- Prapulk tu po...
Vienas žmogus kartą ėjo į Ilgio ežerą meškerioti. Prisiartinęs prie ežero, pamatė didelę žuvį. Toji žuvis buvo labai didelė. Jos akis kaip rėtis. Tas žmogus labai nusigando ir ėmė meškere durti į tą žuvies akį. Bedurdamas pajuto sopulį. Paskiau žuvis išnyko, o jis...
Sesuo išlydėjo į karą brolį, ir brolis žuvo kare. Ji labai pradėjo verkti, raudoti. Tai dievui jos pagailo, ir pavertė gegute. Ir ji dabar kukuoja, raudodama žuvusio brolio.
Mano tėviškėj tvarte kasmet gyvatė vis kokį gyvulį užkirsdavo. Mama pradėjo sakyt savo nelaimę žmonėms.
Jurgiškių kaime gyveno toks Rančius. Kartą tas Rančius atėjo pas mus. Mama ir pasisakė jam savo nelaimę. Tai jis tvartan nuėjo, prie tvarto stovėdamas, kažką...
Erodas valgė vakarienę. Valgė žuvį, ir buvo žuvies visas vienas šonas nuvalgytas. Tiktai užgirdo, kad kažkas dunktelėjo.
- Kas gi čia? - klausia Erodas.
- Kristus iš numirusių atsikėlė, - atsakė kiti.
- Jau kaip šita žuvis nepasidarys gyva, taip ir Kristus neprisikels, - pasakė...
Senovės laike šunys rengė balių. Vieną išsiuntė į Prūsus pipirų parnešti. Jis nepareina. Tai kai pamato bėgantį šunį, uosto jį - ar ne su pipirais grįžta iš Prūsų.
Kai dievas kūrė visus žvėris, šunį sukūrė trimis kojomis. Paskui žiūri, kad jam labai sunku vaikščioti. Visi su keturiom kojom, o jis nuskriaustas. Dievas galvojo galvojo ir sugalvojo: nulipdė molinę koją ir pridėjo ją šuniui. Todėl šuo ir po šiai dienai vis pakelia vieną koją...
Velnias kitą kartą sakęs:
- Pone dieve, aš padirbsiu tokius smulkius musu- lėlius, kad tu jų niekaip neatsiginsi.
Ponas dievas sakęs:
- Padirbk, padirbk!
Velnias padirbęs daugybę uodų ir paleidęs naktį. Ponas dievas susikūręs ugnelę - uodai per dūmus nė viens neiną. Daugiau...
Kai Erodas gaudė mažus vaikus, Juozapas, Marija ir Kristus bėgo į Egiptą. Erodo sargybiniai vijosi. Bėgo jie per lauką, o ten žmogus buvo atsivežęs rugius sėt. Jie ir sako jam:
- Rytoj ateik su dalgiu tų rugių pjaut, kad šiandien sėji. O kad kas klaus, ar nematei tokių bėgant,...
Kada Kristų Judas išdavė ir iš gėdos nubėgo pasikarti, visi medžiai budėjo ir nė vienas jo nepriėmė ant savo šakų. Tiktai viena epušė miegojo. Pabudusi ji pamatė pasikorusį Judą ant savo šakų, nusigando ir pradėjo labai drebėti.
Ir nuo to laiko epušė dreba.
...
Marija su kūdikėliu Jėzum ėjo, ir užkilo didelė audra. Nė vienas medis nepriėmė pasislėpti, tik lazdynas, - ir jis savo šakom apgaubė.
Na tai ir dabar jo šakos linksta į žemę, ir jo niekuomet netrenkia perkūnas.
Seniau žmonės buvo vieno tikėjimo ir kalbėjo viena kalba. Jie susirinko ir sugalvojo pastatyt labai didelį bokštą ir per tą bokštą įlipt pas dievą dangun. Taip jie pradėjo statyt ir kalbėtis, ką veiks pas dievą. Tas bokštas buvo vadinamas Babilonas. Žmonės statė ir statė...
Kažkur vaikai susigavo mažą gandriuką ir augino augino. Pavasarį, tėvui liepus, išleido. Išleido, per vasarą nėra ir nėra. Rudenį, susigrupavus skristi, atskrido tan kieman, pakaleno pakaleno ir nuskrido su kitais skrendančiais. Per žiemą prabuvus, pavasarį mato: atskrenda su...
Kitą kartą kad ponas dievas visiem gyvuliam, žvėrim ir paukščiam dalijęs talentus: vieniem - gražumus, kitiem - greitumus, levui - už visus didesnę jėgą. Tada levas klausęs pono dievo:
- Gi kam, pone dieve, protą atidavei?
Ponas dievas sakąs:
- Žmogui.
Levas sakąs:
- Na, tai ir...
Vieną kartą Marija sijojo miltus. Marijai išėjus laukan, velnias įlėkė į vidų ir pavogė sietelį. Sugrįžusi Marija, neradusi sietelio, pradėjo visur jo ieškoti ir atrado sulankstytą po lovą. Tada Marija sietelį įstatė į dangų, ir iki šios dienos tas sietelis yra danguje,...
Ieva vakare ganė arklius. Kūreno ugnį. Tik pamatė - nuo ežero ateina labai didelė boba. Kojos nepaprastai didelės, vyžotos. Priėjo prie ugnies, pašildė kojas - pirma vieną pašildė, o paskui kitą. Bobos nosis be skylelių. Tada kai ėjo, ir įėjo ežeran.
Kitą kartą tutlys pasiskolino iš griežės duonos. Paskui grąžino du kepalu. Griežė reikalauja trijų: tiek buvę imta. Liudininkų nėra. Ginčui spręsti pasirinko gegužę. Ta, nenorėdama supykinti nei griežės, nei tutlio, pareiškė:
- Aš, moteriškė, negudrią galvą teturiu, galiu...
Kai šventoji šeimyna bėgo iš Egipto, tai pakelėj beržai, nuleidę šakas, verkė jų, gailėjo.
Užtai ir dabar beržai pakelėse liūdi nuleidę šakas.
Pabremenio kaime, Šilalės valsčiuje, Tauragės apskrityje, Petras Kuizinas ir kiti kaimynai ganę arklius. Ir išgirdę vidurnaktį pliauškinant botagais. Jie visi sužiurę ir pamatę didžiausį pulką zuikių atvarant. Jie norėję šauti, o tie varytojai sakę:
- Nešaukit, atbėgs dar...
Gegutė iš piktumo kukuoja. Paskolino duonos griežlei. Griežlė sako:
- Tris.
O ji paskolino daugiau (svarais, svaras buvo). Tutlys sako:
- Du, du.
O gegužė daug buvo paskolinusi. Ji perpyko ir sako:
- Tu šū! Tu šū!
Ir ligi šiol tebepyksta.
Kitą kartą dievas liepė visiems austi drobę. Gyvatė nepaklausė ir neaudė. Todėl dabar negali įkąsti per drobę.
Dievas sukūrė visus medžius ir liepė visiems budėti, nemiegoti.
Viena epušė užmigo. Pabudusi žiūri - velnias sėdi jos viršūnėje. Labai persigando ir ėmė drebėti.
Ir šiandien epušė tebedreba. Visi medžiai pyksta ant jos ir barasi:
- Epuše, epuše! Tu šlami, šlami ir nė vienos...
Žiemą šuo dreba nuo šalčio ir sako:
- Jau kad tik vasara ateitų, statysiu namus! Sulaukia vasaros, guli kanapėse ir sako žiovaudamas:
- Šitas kreivas.
Ant kito žiovaudamas sako:
- Šitas laibas.
Taip niekaip neprirenka medžio statyti trobai, taip amžinai trobos ir nepastato.
...
Kai gyvatė vaikuojasi, tai ji lipa į medį. Kai tik iš jos gyvatukas krinta, tai ji tą savo vaiką mirtinai kerta. Jei kuris gyvatukas išsprūsta, nukrinta ant žemės ir pabėga, tai tas ir užauga. Jei visi gyvatukai užaugtų, jei gyvatės jų nekirstų, tai gyvačių būtų tiek privisę,...
Seniau ešerį labai gaudydavo kitos žuvys. Jis nuėjo pas dievą ir sako:
- Viešpatie, duok man tokį ginklą, kad galėčiau nuo žuvų apsiginti.
Dievas metė jam saują adatų ir sako:
- Kokia žuvis norės tave praryti, tu tuoj kišk tas adatas.
Ešerys dabar turi tas adatas ir daro taip,...
Dievas pasėjęs vynuoges. O velnias priėjęs ir palaistęs, pirma beždžionės krauju, antrąkart liūto, o trečiąkart - kiaulės. Tai žmogus, kai išgeria degtinės, - iš pradžių raudonas, linksmas, juokias, šoka, kraipos kaip beždžionė. O kai labiau pasigeria - piktas ir stiprus kaip...
Dievas paliko šventam Petrui tvarkyti orą. Kadangi dievas kalbėjo lenkiškai (buvo ponas), o šventas Petras buvo iš mužikų ir nemokėjo lenkiškai, išėjo didelis nesusipratimas. Dievas pasakė šventam Petrui, kad jis duotų lietaus tuomet, kuomet žmonės „prosic" (prašo), o Petrui pasirodė,...
Įkirtusi žmogų, gyvatė daugiau kirsti nebegali, nes nebeturi nuodų. Nuodus ji gauna tik iš driežo. Susitikusi driežą, gyvatė prašo nuodų, ir driežas jai duoda. Todėl driežas yra vadinamas gyvatės daktaru.
Nojus mėgdavęs įsigerti ir daug statinių arielkos turėjęs. Kartą didžiausios statinės lankas pusiau pertrūko ir pasikėlė į dangų. Nuo to karto ir matome danguje spalvotą Nojaus statinės lanką - vaivorykštę.
Viesulą seniau žmonės vadino derliaus tekiu. Jei per metus jis dažniau pasirodo, pasikelia - būna derlingesni metai. Tada žmonės sakydavo: - Šiemet bus geras derlius! Jei staiga pakyla viesulas - velnias eina pietauti.
Kokių penkerių metų mergytė žaidė ore ir pamatė, kad pešasi gyvatė su rupūže. Tai mergytė paėmė rykštę ir pylė gyvatei per buožę. Gyvatė tada įgėlė mergytę. Mergytė ten, ore, įgelta ir gulėjo. Tiktai pamatė, kad atrėplioja rupūžė. Ta rupūžė ėmė ir išžindo...
Kalėdų naktį gyvuliai šnekėdavo. Kitąsyk, sako, žmogus norėjo ištirti ir klausės, ką gyvuliai šneka. Nuėjo į tvartą ir sėdėjo, laukė. Prašneko gyvulėliai, sako:
- Ačiū Dievui, šiemet išmisim, daug grūdų yra varpose.
Tas žmogus paėmęs ir iškūlęs tuos šiaudus. Paskui visi...
Išdygo aviža su miežiu, ir jie abudu augo. Ir miežis pasistengė avižai mažą. Aviža nešiojas prie savęs susukusi. Miežis, kai prinoko anksčiau, skubinosi į svirną pirma. O aviža užpykusi, kad ją apgavo ir paliko, paėmė pagalį, kai paleido į miežį - ir įstrigo. Ir dabar...
Prie kažkokio šaltinuko augo toks krūmas su nepaprastomis uogomis. Žmonės jų nevalgė. Kartą žmogus ėjo ir mato, kad gyvatės slenka ir slenka prie to krūmelio. O jau buvo ruduo, jau buvo laikas joms miegoti. Jos visos skina po uogą nuo to krūmelio ir šliaužia šalin. O tų gyvačių...
Dusetų ežere gaudė žvejai žuvis. Vieną valkšną traukdami, labai sunkiai traukė. Ištraukė labai daug žuvų, tarp kurių buvo viena žuvis labai graži ir ant galvos turėjo karūną. Visiems pažiūrėjus, savininkas liepė paleisti žuvį, nes karalius turi valdyti savo karalystę.
...