Trumpos sakmės

Putpelės šiemet negirdim - tai bus blogi rugiai. O kai putpelė sako: „Putpele, putpele!" - tai tada rugiai labai geri, brinksta. Kai duoną reikia maišyti, rugius pili, pili - o rūgštis vis vien bloga. O kai tik putpelė paputpeliauja, tuoj rugiai švarūs! O kai gerkočius rėkia: „Gerkat!...

Tėvai išeidavo dirbti į laukus, o būrį savo vaikų palikdavo namie. Vyresnieji prižiūrėdavo mažuosius. Vakare grįžusiems tėvams vaikai pasakodavo, kad iš pakrosnio išlenda žalas teliukas ir žaidžia kartu su jais. Jei kas grįžta, jis vėl pakrosnin palenda.

Suaugę netikėdavo,...

Senų senovėje keli šventieji ėjo per žemę mokyti žmonių. Dievas norėjo sužinoti iš apynio ir vėžio, kur nuėjo šventieji, - ar jie sakys teisybę. Apynys parodė dievui į viršų. Dievas liepė sekti ir jam į viršų. Todėl apynys ir raitėsi į viršų. O vėžys parodė atgal su...

Kai dievas liepė paukščiams eiti griovių kast, nes vasara buvo labai sausa, nebuvo iš kur atsigert, tada visi paukščiai kasė. O tas sėjikas, kur sako: „Lyk, lyk!", jis nėjo griovių kast; pasakė, kad aš apsieisiu be griovių, atsigersiu nuo akmenų. Tai jam dievas pasakė:

- Tai tu...

Kol Adomas su Ieva buvo rojuj, jiems nereikėjo rūbų. Jų kūnas buvo apdengtas tokiu rūbu kaip musų nagai. Bet kai nusidėjo, liko nuogi. Atminimui tų rūbų liko mūsų nagai.

Velnias pono dievo prašęs, kad jam tą žmogų atiduotų, kuris, burnos neprausęs, eina valgyti.

- Ne, - ponas dievas sakąs, - aš tą tau atiduosiu, kuris nusiprausęs nesišluosto.

Velnias ėjęs tokio ieškoti, bet niekur neapėjęs. Pamatęs: vienas, arklius ganydamas, burną prausias....

Pikčiūnų ir Šnipaičių krūmuose yra toks akmuo, kuriame kiekvienais metais atsiranda po vieną duobutę; taip, kaip su kulnu išsukta. Ir teisybė, kad atsiranda! Aš pats ištyriau.

Petrinių rytą saulė danguje šoka, o Joninių - puošiasi. Jaučius kai ganydavom, žiūrėdavom, kaip saulė juostomis puošiasi, šokinėja ir ritinėjasi. Dabar jau taip nematyti. Gal mano akys kitokios pasidarė?

Piemuo, ganydamas bandą, vis rinkdavo gyvates ir mesdavo jas į skruzdėlyną, kad skruzdėlės suėstų.

Vieną rytą taip bemetant, iš kažkur atšliaužė tokia didelė gyvatė su karūna ir puolė ant to piemens. Piemuo ėmė bėgti, o gyvatė vytis. Bebėgdamas per mišką, piemuo sutiko...

Buvo pusė šunio, pusė žmogaus. Jei apsiautum vyžom kaip žmogus, tai jis pavytų, suuostų, bet jei užpenčiais priekin, tai ne.

Buvus pirkelė pas Kleinickienę. Atėjo tas šungalvis, atsisėdo ant slenksčio ir kaip suskėtrioja rankom - neišleis. Ė boba, - kaip krosnį kūreno, kaip...

Kad Adoms, pirmą vagą išvaręs, nebūtų atgal atsižiūrėjęs, tai būtų žmonės turėję sotį. Bet kad atsižiūrėjo, pamatęs pilną vagą prikritusią visokių paukštelių ir gyvulėlių, pasakęs:

- Tai neužteksiu tos vienos vagos, reik ir daugiaus praarti.

Antrą išvaręs, trečią...

Pas vieną poną tarnavo labai graži mergina. Su ponia ta tarnaitė išsikalbėjo, kad Andriejaus vakarą reikia prisivalgyti sūrių silkių, kai sutems, atsistojus prieš veidrodį, šukuotis plaukus, tada veidrodyje užpakalyje tavęs pasirodys vyriškis, kuris bus tavo vyras. Tada reikia...

Kitą kartą švedai gaudė žmones. Nelabai jie sugaudydavo. Na ką darys? Tada tie švedai ėmė parsivežė pempes. O nuo pempių pasislėpti negali. Jos tikrai kaip šunys yra. Jau pempės kame kriokia, tikrai žinok, kad eina kas: ar lapė, ar žmogus. Nu ir jos pasako - į tą vietą eik, ir...

Bus gal prieš keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų. Viena Daugėliškio parapijos Antakmenės kaimo boba vasarą ant klonienos paklojo drobinį audeklą balti. Tik kad užėjo viesulas, susuko audeklą ir nunešė. Boba pamatė, kad nunešė audeklą, išbėgo oran, žegnoja viesulą ir rėkia: -...

Žuvis yra priešinga dievui. Jis davė jai sparniukus, kad labai aukštai skraidyti galėtų, vos ne už debesų. Ji supyko ant dievo:

- Kam man davei sparniukus? Mane nušaus! Leisk mane vandenin.

Dievas ir įleido su visais sparniukais.

Tai ją dabar kiekvienas vaikas gali pagauti.

Senis užkeikė pinigus užkasęs. Pasakė: - Kas ars pakaustytu gaidžiu, tas išars šituos pinigus, tas juos pasiims.

O bernas buvo netoli ir viską girdėjo. Kai senis mirė, jis skardom gaidžio nagus pakaustė ir arė. Pinigus išarė, pasiėmė ir sunaudojo.

Ant mėnesio tai boba stovi išsikėtusi su vandenio nėšiais. Mat kai ponas dievas, sukūręs žmones, ėjo per pasaulį, tai užklydo ir į mėnesį. O ten mat tokie dideli kalnai, kad dievas pavargo ir atsisėdo pasilsėt. Tuo laiku užėjo boba su vandenio nėšiais ir eina pro šalį. Ponas...

Kai griaudžia perkūnija, vėžys pasiima akmenį tarp kojų ir sako: - Trenksiu ir aš!

Yra ne kartą tekę sugauti vėžį su akmeniu tarp kojų.

Dievas vaikščiojo po žemę, ir žmonės neturėjo kuomi pjaut rugių. Dievas ėjo, žmonių nebuvo lauke - ir įkišo pjautuvą pėdon. Atėjo žmonės, daboja pėdon - nežino, kas yra. Tai jie mušt lazda pėdą!

Glušiškės miške buvo labai daug gyvačių, negalima buvo basam po mišką vaikščioti. Vienas žmogus tame miške rado gyvačių karalių - baltą su raudonu brūkšniu galvoje. Sugavęs jį pernešė į Pleteriškės trakus ir ten paleido. Tai nuo to sykio visos gyvatės išėjusios iš Glušiškės...

Dar mano tėvas pasakodavo, kad kažkoks žmogus nuvažiavęs Žagarinės miškan samanų. O buvęs šeštadienis. Jis rauna samanas ir girdi - ežere, - tik nežinau, ar Luodžio, ar Žagarinės, - triukšmą. „Na, - mano sau, - šiandien žydams šventa, kas ten gali žvejoti?" Na, nuėjo prie...

Bus gal prieš kokį septyniasdešimt metų, kai Rainių kaimo, Salako parapijos piemenys ganė lauke. Ir pasikėlė viesulas. Viesulas pagavo vieną piemenį ir, aukštai pakėlęs, nunešė. Nunešė ir ant aukštoko kalnelio jų pačių lauke sveiką ir gyvą pastatė. Tą kalnelį vietiniai...

Viesulas kai eina, tai sakydavo: velniukas! Kai mes pamatydavom viesulą, tai sakydavom:

- Suka masuka balnelis!

Jonas Aleliūnas Joniškio sodžiaus, Velykių parapijos pamatė viesulą ateinant ir pasakė:

- Suka masuka balnelis!

Na, tai jį visą apipylė žemėm. Šį posakį mes žinojom nuo...

Kitąsyk trys mėnesiai pradėjo taip kalbėtis. Sausis gyrėsi, kad daugiau už visus gali šaldyti. Sako:

- Aš galiu poną vilkuose sušaldyti. Atsiliepė vasaris:

- Aš tai galiu sušaldyt veršį karvėje, o tu giries, kad poną vilkuose sušaldytum. Dar tu šito prasto žmogaus apdriskusio, kur...

Gegutė taip kukuoja. Sako, kai poną dievą kankino, kai poną dievą vedė kankint pro šalį, tai karaliaus Arono duktė pro ketvirto aukšto langą žiūrėjo ir sakė:

- Aha, ponaiti, prapuolei dabar! Kukū!

Tai ponas dievas atsisuko ir sako:

- Tu kukuosi amžinai ir šeimos neturėsi,...

Velnias padėdavo Kardickui visus darbus nudirbti - jis norėjo Kardicką pas save pasiimti. Kar- dickas užduodavo velniui labai sunkius darbus - jis vis tiek padirbdavo.

Pritrūko darbų Kardickas, velnias paėmė jį ir nešė. Kardickas ėmė giedoti šventą giesmę:

Karaliene maloninga,...

Netoli Tauragnų, Kazlų vienkiemy, kažkoks žmogus išsikasė pinigų. Sako, tų pinigų nemažai buvo. Pinigus išsikasė, o duobė ir liko atvira. Per kurį laiką užgriuvo ta duobė. O tam žmogui akys užaugo kokiom mėsom. Nepasigydo. Tai jam kažkas patarė, kad reikia tą duobę, kur...

Išeina iš ežero ant uolos, sėdasi mergos eile ir gieda. Gieda, gieda, tada klausia žmonių: kada bus pasaulio pabaiga? Jei pasako, kad negreit, tada suspiegia ir - vandenin.

Kūčių dieną vidury valgymo vyrai išbėgdavo sodan ir bėgdavo apie obelis, kad obuoliai nekirmytų. Vienas žmogus išbėgęs, o buvę baisiai šalta. Ir šaukiąs:

- Šalti, šalti, eik Kūčių valgyt!

- Kai aš nueisiu, tai tavo vieno darbininko nebus. Tas išeina ir žiūri, kad jo arklio...

Uogavęs raiste žmogus ir girdžiąs:

- Juozapai, Juozapai! Pasakyk Nopijai, kad mirė Zopija!

Parėjęs ir kalbąs namie. Tik pamatę, kad iš po krosnies išsirangius gyvatė ir nubėgus raistan.

Mat ir gyvatės esančios su vardais.

Kadaise, seniai, bevalgant pietus, pjovėjai pradėjo tarp savęs šnekėtis. Sako:

- Vienas mūsų pjovėjas perpjovė gyvatę. - Jie jau valgė gryčioje, prie savo stalo. - Perpjovė gyvatę ir paskiau, - sako, - pasigirdo balsas: „Pasakykit Šuliniui, kad Galinė miršta." Va!

Pradėjo tarp...

Nevėžos ežere Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje, pagavo daug karšių, tarp kurių vienas buvo su karūna. Jo nepaleido, bet vežė miestan. Visas kelias, kur žuvis vežė, buvo kruvinas.

Nuo to laiko tam ežere žuvų niekas nepagauna, mat, žuvus žuvų karaliui, žuvo ir jos. Dabar...

Kitąsyk, sako, įėjusi elgeta į trobą, poterius kalbanti, o šeimininkė pusrytį taisius virti.

- Ką virsi?

- Košės reikia greitai pravirti.

- Kokios?

- Miltinės.

Sako, įsinešė truputį miltų, - košė skysta. Maišo ir šneka:

- Tirštėk, tirštėk, košele!

Tas ir atsiliepė garinėje ar...

Kartą vienam žmogui, lauke mėšlus bekratant, labai nusibodo, ir jis, apie pabaigtuves begalvodamas, pamatė vėjo sūkurį atūžiant. Jis tuoj, du peiliu pagriebęs, ant sūkurio tako kryžmai susmeigė. Sūkurys, iki čion atūžęs, visai nutyko. Tada pasirodė kažkoks senukas,...

Dievas dar anais laikais sušaukė visus paukščius valyt ežerų, prūdų. Neatėjo tik krunkočius į talką. Dievas ant jo už tai labai supyko ir pasakė, kad daugiau nė iš upių, ežerų, prūdų neatsigers nė lašelio vandens. Tik nuo akmens jis rinks lietaus lašus.

Ir dabar krunkočius,...

Kai mėnulis užžibina bulves, tai bulvės būna žalios. Kai užžibina žmogų, tai tas miegodamas vaikščioja stogais.

Pas mus buvo piemenaitis. Kai mes jį samdėm, motina pasakė, kad jis yra mėnulio užžibintas. Jis naktį atsikelia ir lenda per pirkią, išvertęs akis. Aš jį...

Dievas dalijo poras. Visų stonų vyrams vis davė pačias, ir dar dvi moteriškos liko.

- Tai dabar pakvieskit dvasininkus, - sako dievas.

Kai pasakė dvasininkams, tai pirmiausia atėjo rabinas. Tai dievas davė pačią ir sako:

- Vesk kiek nori kartų!

Antras atėjo popas, tai jam dievas...

Viename ežere sugavę labai didelę žuvį su striuka uodega. Namie susūdę jos mėsą. Naktį ir ėmę po paežere šaukyt:

- Čiuka čiuka, striukuodege!

Ir šaukindams atėjęs namo. Po langu ėmęs prašyt:

- Atiduok mano kiaulę.

Tie žmonės rytą nuvežę tą susūdytą žuvį, į ežerą...

Žmogų iš molio nulipdė, o jau ponus iš geresnio ko. Užmaišė dievas kvietinės tešlos, atlėkė šuva ir suėdė tešlą. Tai dievas užsiširdijęs šunį už uodegos, kad duos į akmenį - iššoko Kaminski, į beržą - Beržinski, į guobą - Guobinski, į klevą - Klevinski.

A „drobny...

Buvo našlė, ir ji labai raudojo ir raudojo vyro. Nueina ir rauda ant kapų.

- Nusibodai tu mums su savo raudojimu, - sako numirėliai, - geriau tu virsk geguže ir kukuok savo amžių!

Ir našlė virto geguže.