Uždegtas vežimas

Medkirčiai pjovė lentas. Eina toks vargonininkas Pranciškus Pleikis ir sako:

- Vyrai, ką jūs man duosite - aš išlįsiu pro rąstą išilgai?

- Mes duosim litrą!

- Gerai!

Vargonininkas priėjo, pridėjo galvą prie rąsto, ir pradėjo traškėt rąstas - jau lenda. Vis lenda, lenda, jau jo nematyt - sulindo visas. Atvažiuoja žmogus su dideliu vežimu šiaudų. Jis dar nebuvo atvažiavęs, kai vargonininkas pradėjo lįsti, ir jam nebuvo apdumtos akys. Tas atvažiavęs sako:

- Ko jūs veizit, juk jis viršum medžio slenka.

Tas vargonininkas sako tam šiaudiniui:

- Veizėk, kad tavo vežimas dega!

Pažiūri - kad tikrai didelė ugnis užpakaly vežimo. Tik užpakaly vežimo dega. Tai pribėgo, nupjovė arkliams trumpai pakinktus, kad nesudegtų arkliai. Kai arklius pavarė, atsisuka - nė cypt, nė kokios ugnies. Tai tas vargonininkas sako:

- Kitą kartą kai matysi taip darant, turėk liežuvį už dantų!