Vaiku pasivertęs velnias

Nukirtus Bamštarų dvaro rugius, ponas atsiunčia visus dvariokus į Buktos dvarą rugių kirsti. Užėjo labai smarkus lietus su perkūnija. Tada mes visi sulindom į gubas, kad nesulytų, nes vis tiek nespėsim namo pareiti. Kai pradėjo smarkiai griaudėti, žiūrim, kad atbėga keistokas vaikas, kelnes pasiraitojęs. Pamačiusi vaiką, dvaro ponia Štalkienė sako: - Ar neisi, tu rupūžioke, pas vaikus! Ko čia dabar per lietų lakstai lyg pasiutęs?

Vaikas įlindo į ketvirtą gubą nuo mūsų. Po kiek laiko, kai tik vaikas įlindo į gubą, kad droš Perkūnas į tą gubą, net rugiai pašoko! Visi išlindę bėgam žiūrėti, kad vaikas nesudegtų. Bet žiūrim, kad jokio vaiko nėra. Tai būta velnio. Dėkui tai moteriškei, kad ji nuvijo tą vaiką. Jeigu būtų nenuvijus, tai mus visus būtų Perkūnas užmušęs.