Varlių kraujas
Kartą sumanė saulė tuoktis. O varlės galvoja: „Dabar viena jau visas balas išdžiovina, o kai bus dviejuos, dar vaikai, - tai niekur balelės nerasi!" Ir susitarę nuėjo dievui skųstis, bet jo namie nerado. Kai dievo nerado, tai saulė sužinojusi sako:
- Šviečiau ir šviesiu, šildžiau ir šildysiu, bet šitų bjaurybių mano spinduliai nepasieks!
Ir dabar užtai varlių kraujas šaltas iki šiai dienai.