Vėjas be kelnių

Viena mergaitė, eidama į lauką šieno grėbti, užtikus pakrūmėje besišildantį prieš saulę vėją be kelnių. Persigandęs vėjas prašęs mergaitės, kad ji niekam apie tai nesakinėtų.

- Aš tave, - sako, - už tai turtingą padarysiu.

- O kaip tu mane padarysi turtingą? - paklausė mergaitė.

- Ogi kai tu ištekėsi, tai kai reikės, ant tavo lauko lietaus atpūsiu, o kai nereikės - nupūsiu.

Mergaitė ištekėjo, ir viskas gerai klojos, kol ji niekam nepasakojo to atsitikimo. Bet sykį, gulėdama su vyru klėtyje, pradėjus jam pasakot, kaip anuomet radus vėją be kelnių, ir kaip jis prašęs nesakinėti...

Akies mirksnyje pakilęs viesulas nunešė stogą ir sugriovė klėtį.