Velnio žmogus
Velnias, pamatęs, kaip pondievs sukūrė žmogų, pavydu nesiliaudams sušukęs:
- Didelis čia daiktas, ir aš galiu tokį pat padaryti!
Ir pradėjęs molį minkyti.
Minkęs ir suminkęs žmogystą. Pūtęs dvasią, įpūtęs, ir žmogysta atsigavusi. Priėjęs pondievs, apveizėjęs žmogystą ir taręs:
- Užmiršai širdį įdėti, o pilvu du įdėjai savo žmogui.
- Teryžties, - atsakęs velnias, - lai būn kad ir vokietis.