Vestuvininkai - vilktakiai

Buvo vienas žmogus. Tuokėsi. Vestuves sutaisė. Didelė labai kompanija išvažiavo iš kaimo. Kaimo žmonės padarė jiems vartus prie miško. Ir kurie išvažiavo per tuos vartus, tie pavirto vilktakiais. Parvažiavo namo - jų nepažino ir išvaikė po laukus. Parvažiavo kiti, kurie nevažiavo per tuos vartus, klausia:

- Kurgi jaunoji? Kur kiti?

Sako:

- Prieš dvi valandas išvažiavo.

O jaunoji buvo su nuometu. Tai jie atsiminė, kad vienas vilkas buvo su balta nugara, balta galva ir uodega. Tai suprato, kad čia buvo vilktakiai. Ir pradėję jie tuos vilktakius vaikyt per tuos vartus. Kurį tik perveja, tas ir atvirsta žmogum. Kai visus atvertė, parvažiavo namo ir toliau vestuves kėlė - dainavo ir pasakas sekė.