Vilkams paskirtas žmogus

Vienas jaunas vyrukas girioj besitrainiodamas išvydęs pulką vilkų, kurie, galvas iškėlę dangun, kaukė. Tai permanomas balsas jiems taręs:

- Tam tikroj vietoj, - apženklinęs ten ir ten, - rasit vakare širmą žirgą, tas jums priklauso.

Šis vyrukas labai persigando, nes tai buvo jo mylimas žirgelis. Jis greit prie jo nubėgęs, dumblais aptepęs, atstojo, žiūrėjo iš tolo, kas nusiduos. Vilkai atbėgo, balto žirgo nematydami, vėl į girią grįžo.

Antrą dieną, tuo pačiu laiku, vėl išgirdo vilkus bekaukiant, bene besiguodžiant, jog nerado balto žirgo. Tai atsiliepė balsas:

- Tas, kuris tą žirgą dumblais aptepė, turi jums tekti.

Tai girdėjo keli bernai, ir visiems žinoma padarė. Naktį, žirgus ganant, ėmė širmuko poną į savo tarpą, norėdami jį apsaugoti, bet, auštant dienai, užmigo. Kai pabudo, jis buvo prapuolęs, vien dešinę ranką bei kairę koją pagiry terado. Vilkai jį buvo suėdę!