Vištos pranašystė

Parvažiuoja žmogus su pirmu vežimu rugių, tik višta su viščiukais užlėkė ant tvoros ir užgiedojo.

Tai jau nelaimė kokia bus! Tada reikia, pagavus vištą, vartyti nuo sienos iki slenksčio kūliais, ir kas paklius ant slenksčio - galva ar uodega - tai nukirsti. Kaip tik pakliuvo galva, tai ir nukirto.

Naktį prisisapnavo ūkininkui, kad toji višta prakalbėjo žmogaus balsu:

- Tu padarei našlaičiais mano vaikus, padarys tave Dievas! Aš užgiedojau iš džiaugsmo, kad bus duonos mano ir tavo vaikams. O tu, kvailas žmogau, man galvą nukirtai, palikai vaikelius be mamos.

Kitą dieną tas žmogus apsirgo ir mirė.