Žiurkių kerštas

Pas vieną ūkininką buvo daug pelių. Kaimynai sakydavo:

- Jeigu nori, kad su tavim jos gerai sugyventų, reikia jas mylėti. O jeigu pabandytum nors vienai akis išdeginti, tada tau nebūtų gyvenimo!

Vieną sykį sugavo jis didelę žiurkę, išdegino jai akis su viela ir paleido.

Po poros dienų jau pilna jo sodyba buvo priskridusi žiurkių. Ir taip jos įpyko, kad net naktimis pragrauždavo vaikams pakaušius. Taip vargo žmogus ilgoką laiką ir nieko negalėjo joms padaryti, nes jų buvo atplūdę ištisi pulkai.