Žuvys ir vėžys

Žuvims ir vėžiui buvo paskirta atgaila. Atgailavo jie medy. Kai pasibaigė atgaila, dievas juos paleido vandenin. Gera žuvelei vandeny - ir plaukia sau. Iš to didelio džiaugsmo pasakė:

- Aš galiu ir be dievo gyvent!

Dievas užpyko ant žuvies už tokį pasakymą ir paleido žveją, kad ją pagautų.

O vėžys atgailavo aklas. Įleido jį vandenin, ir jau plaukia jis. Taip gera!

- Palauk, vėžy, - sako dievas, - aš tau akis įdėsiu.

- Kišk užpakalin, - atsakė vėžys.

Dievas ir įkišo užpakalin.