Šiuolaikinis laiškas

Daug maloniau laikyti rankose tvarkingą laišką, negu rašalo ar riebalų dėmių išmargintą, subraukytą ar ant popieriaus skiautelės parašytą raštą.

Net keliems sakiniams parašyti reikia imti visą popieriaus lapą. Laiškas lankstomas tekstu į vidų.

Vokas turi būti tokio formato, kad laiškas jame lengvai tilptų. Voko kraštelis užklijuojant liežuviu nedrėkinamas. Pirma, tai nehigieniška, antra — neestetiška.

Adresas turi būti tikslus ir aiškiai parašytas. Kiekviename pašto skyriuje yra vokų apiforminimo pavyzdžių.

Rašydami savo adresą, jūs taupote adresato laiką, nes jis galbūt turėtų jo ilgai ieškoti. Be to, siuntėjo adresas reikalingas ir tada, kai dėl kokių nors priežasčių laiškas turės grįžti.

Rašyti ir pasirašyti reikia aiškiai, įskaitomai.

Įvairūs sveikinimai, užuojautos ir dėkingumo laiškai rašomi ranka (rašalu).

Teksto išdėstymas. Kairėje rašomojo popieriaus lapo pusėje nuo viršaus iki apačios paliekama vienodo pločio (per du pirštus) paraitė. Jei kreipinys trumpas ir prieš jį nereikia pridėti „gerbiamas drauge" ir pan., jis turi būti eilutės viduryje, 3 — 4 centimetrai nuo viršaus. Laiško tekstas paprastai pradedamas pora centimetrų žemiau kreipinio, pirma eilutė rašoma toliau nuo krašto, negu kitos. Apačioje taip pat paliekami 2—3 cm. (Taip daroma didelio formato popieriuje; kai lapas mažesnis, galima palikti 1—2 cm.) Lapo sulenkimas, žinoma, bus iš kairės.

Rašyti galima iki pat dešiniojo krašto, nors atrodys gražiau, palikus ir šioje pusėje laukelį.

Oficialius raštus (pareiškimą, pažymą, autobiografiją ir t. t.) reikia rašyti tik vienoje lapo pusėje.

Data ir vieta turi būti nurodoma kiekviename laiške: pirmojo puslapio viršuje dešinėje arba laiško gale kairėje pusėje.

Kaip kreiptis laiške, priklauso nuo santykių su adresatu pobūdžio ir jūsų jausmų jam.

Netinka rašyti anonimiškai, be kreipimosi į adresatą. Be vardo galima apsieiti tik tada, kai laiškas adresuojamas įstaigai, pavyzdžiui:

Kaunas, 1976. III. 16 Lietuvos respublikos švietimo ministerijai

Atsakydami į Jūsų paklausimą, pranešame, kad...

Kai kreipiatės į įstaigos darbuotoją ar vadovą, kurio pavardė jums žinoma, vadinkite jį pavarde: „Gerbiamas J. Petraiti", „Gerbiamas daktare J. Petraiti".

Laišką kolegai galima pradėti žodžiais „Mielas kolega".

Laiške kreipinys „Tu" ir „Jūs" rašomas didžiąja raide.

Laiško tekstas

Gražus rašomasis popierius, švelnūs popieriaus ir rašalo atspalviai, nepriekaištinga laiško išvaizda — dar ne viskas. Svarbiausia — laiško turinys ir stilius.

Sėdant rašyti laišką, visada reikia prisiminti, kad „kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta". Todėl labai svarbu nerašyti laiško, kai bloga nuotaika, įtempti nervai. Kai vis dėlto užsidegę viską išliejote popieriuje, palaukite, neskubėkite išsiųsti. Perskaitykite dar kitą dieną, gal jau norėsite rašyti iš naujo.

Pas mus, kaip ir kituose kraštuose, nepriimta pradėti laiško įvardžiu „aš".

Laiškas baigiamas linkėjimais, pavyzdžiui: „Linkiu sėkmės", „Linkiu geriausios kloties" ir t. t.

Kai laiške įstaigai nebuvo kreipinio, jis baigiamas tiesiog pavarde. Titulą arba laipsnį galima rašyti tik tada, kai laiškas adresuojamas visiškai pašaliniam asmeniui.

P. S. (post scriptum), arba prierašas, rašomas laiško gale, po parašo. Po to dar kartą pasirašoma arba dedami inicialai.

Atviruke nerašoma, ko nereikėtų žinoti pašaliniams. Atvirlaiškiu nekviečiama į svečius, nesveikinama jubiliejaus, sužadėtuvių, vestuvių, vaiko gimimo proga, juo nereiškiama ir užuojauta. Tokiais atvejais kortelė su tekstu dedama į voką.

Perskaityti laiškai nemetami, kur pakliuvo. Kai nenorima laikyti, geriausia juos sudeginti.

Negalima laiškų skaityti tiems, kam jie neskirti, nes vargu ar tai patiktų siuntėjui.

Atplėšinėti svetimus laiškus, net kai jie adresuoti labai artimiems žmonėms, neleistina. Vyro ir žmonos santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu, todėl, jeigu jo ir nėra, išlaikykite bent savigarbos jausmą. Skaityti svetimus laiškus gali tik tas, kas tokio jausmo neturi!

Į laišką stengiamasi atsakyti kuo greičiau, kad ir keliomis eilutėmis.

Į sveikinimus taip pat atsakoma visiškai trumpai.

Padėkos laiškas siunčiamas tada, kai už padarytą paslaugą nėra galimybės padėkoti asmeniškai.

Atsiprašymo laiškas siunčiamas visiems, ką jūs tyčia ar netyčia įskaudinote. Savo kaltės pripažinimo laipsnis priklauso nuo jūsų savikritiškumo lygio. Gerai išauklėtas žmogus nemano, jog prisipažinti savo kad ir mažą netaktiškumą ir dėl to atsiprašyti yra negarbė ir nusižeminimas.

Mandagumas reikalauja atsiprašymą priimti ir tai pranešti atsakomuoju laišku.

Priminimas rašomas tam, kas pamiršo savo pareigą arba delsia ją atlikti. Priminimas būtinai siunčiamas voke ir rašomas mandagiu tonu net tada, kai yra teisė ir galimybė pareikšti savo reikalavimus įstatymų numatyta tvarka, pavyzdžiui, dėl pasiskolintų pinigų ar daikto grąžinimo ir t. t.

Rekomendacinis laiškas tam tikru mastu įpareigoja jį rašiusį, todėl duodamas tik gerai pažįstamam asmeniui. Rekomendaciniame laiške trumpai apibūdinama rekomenduojamojo sugebėjimai, jo kvalifikacija ir, kiek būtina, individualios savybės.

Užuojauta siunčiama nelaimės ištiktam žmogui. Tai vienas sunkiausių laiškų. Jis reikalauja didelio takto jausmo.

Užuojauta turi būti trumpa, bet nuoširdi ir paguodžianti.

Oficialus laiškas

Visi pareiškimai, kuriems nėra specialių blankų, paprastai rašomi baltame popieriaus lape. Viršuje nurodomas įstaigos pavadinimas, kartais ir pavardė to, į ką kreipiamasi, žemiau dešinėje — kieno pareiškimas (pavardė, vardas, tėvo vardas), pareiškėjo adresas ar darbovietė ir telefono numeris. Praleidus vieną eilutę, lapo viduryje rašoma „Pareiškimas“. Viskas atrodo šitaip:

Lietuvos Respublikos ryšių ministerijai

Antanaičio Vytauto, Jono s. gyv. Kaune, Putinų 14, bt. 6

Pareiškimas

Palikus tarpą per du pirštus, žemiau rašomas tekstas. Rašto išsiuntimo vieta ir laikas rašomas gale kairėje, parašas — dešinėje.

Oficialų laišką stengiamasi rašyti trumpai, dalykiškai ir aiškiai. Kas pats nemoka tokio rašto parašyti, gali paprašyti kompetentingesnius žmones.

Apie anoniminius laiškus neverta nei kalbėti, nei juos skaityti. Žmogus, nededąs parašo po tuo, ką parašęs, vargu ar gebės suvokti, kad elgiasi nederamai, o juo labiau, perskaitęs kelias eilutes apie tai, kaip elgtis,— savo įpročių atsisakyti.