Rengimasis priimti svečius
Svečių priėmimui visų pirma reikia paruošti patalpą. Šventiškai nuotaikai didelę reikšmę turi ne tik gėlės, bet ir apšvietimas.
Jaunai ir neprityrusiai šeimininkei dažnai atrodo, jog visiškai nesudėtinga pavaišinti svečius karštais patiekalais. Iš tikrųjų savarankiškus priėmimus geriau pradėti nuo popiečio kavos ar šaltų užkandžių stalo. Ryžtis šventiškam pietų ar vakarienės stalui, dalyvaujant gausiam svečių būriui, galima tik tada, kai jau turima patirties rengti pietus ar vakarienę trims keturiems žmonėms. Patiekalai. kuriuos galima, pagaminami iš anksto. Iki svečių atėjimo viskas turi būti paruošta. Šeimininkė turi stengtis viską taip suorganizuoti, kad svečius sutiktų kuo labiau pailsėjusi, nenusikamavusi, net jei dėl to nukentėtų stalas.
Pusryčių paprastai kviečiami artimi draugai. Vasarą labai gera padengti stalą balkone ar sode. Pusryčiai gryname ore gali suteikti žvalumo visai dienai. Nereikia užmiršti, jog pusryčiai — ne iškilmingas priėmimas. Šitai turi įsidėmėti ir šeimininkai, ir svečiai, gerokai prieš pietus išeinantys iš namų.
Popiečio arbata arba kava (vadinamasis five-o'clock) rengiama tarp ketvirtos ir penktos valandos. Rengimasis jai nereikalauja nei didelių išlaidų, nei daug laiko. Toks priėmimas labai patogus, turint mažas patalpas. Jei geriama arbata, kiekvienam paduodamas puodelis ten, kur jis sėdi. Kuris nors iš svečių, pageidautina jaunų, pasiūlo sausainių, pyragaičių ir t. t. Vaišinti pradedama nuo seniausio ir labiausiai gerbiamo žmogaus. Popiečio arbatos ar kavos metu galima šokti. Pagyvenusi moteris gali nenusiimti skrybėlaitės. Toks priėmimas tęsiasi porą valandų. Išeinama ne vėliau kaip 20 valandą.
Dabar visame pasaulyje labai paplito nauja svečių kvietimo forma — kokteiliui. Ja galima naudotis ir pas mus, ypač turint mažą butą. Tai nevaržantis ir neilgai trunkantis priėmimas; nereikia rūpintis, ką kur pasodinti, nes kalbėtis galima ir stovint. Jei yra vietos, galima ir pašokti. Tokių priėmimų laikas — nuo 18 iki 20 valandos. Panašūs priėmimai turi tik vieną „bet“. Jie kainuoja brangiau, negu, pavyzdžiui, vakaras su kava, nes kokteilis gaminamas iš kelių rūšių vyno. Su gėrimu duodami sausainiai, sūrios lazdelės.
Vakaronei svečiai kviečiami daugiausia 19—21 valandai. Kai ji vyksta po vakarienės, 20—21 valandą, šeimininkams nereikia didelio rengimosi. Tada vaišinama alumi ar vynu, mažais sumuštiniais, paskui paduodama arbata ar kava su sausainiais, pyragaičiais ir kitais saldumynais. Sumuštinių forma gali būti įvairi — apvalūs, kvadratiniai ar trikampiai. Jie dedami į lėkštę kaip pyragaičiai — greta vienas kito. Galima pataisyti ir šaltų užkandžių (švedišką) stalą. Tai labai patogi svečių priėmimo forma. Ji gera dar ir tuo, kad reikalauja mažiau vietos, negu vaišinimas karštais patiekalais. Be to, šeimininkei mažiau vargo, nereikia virtuvėje prižiūrėti karštų patiekalų, keisti įrankių ir t. t. Kiekvienas svečias susiieško, kas jam patinka. Kai visi susirenka, šeimininkė priveda garbingiausią svečią prie stalo, tuo duodama ženklą visiems kitiems, kad galima pradėti valgyti. Pastovios vietos niekas neturi. Valgoma stovint ar sėdint. Šaltų užkandžių stalas „veikia" visą vakarą. Žinoma, jį reikia prižiūrėti, kartkartėmis patvarkyti ir papildyti užkandžių.
insertJei yra vietos, šaltų užkandžių stalas padengiamas kitame kambaryje, greta to, kuriame šokama.
Svečių kvietimas pietų ar vakarienės — šeimininkei daug rūpesčių keliantis dalykas, nors visiškai pakanka svečiams patiekti puodelį sultinio ar sriubos, po to žuvies, laukinės paukštienos ar šiaip mėsos su garnyru ir lengvą saldų patiekalą arba vaisių.
Vakarienei duodamas tik lengvas karštas patiekalas. Visa kita užkanda — šalta. Po vakarienės, kaip ir po pietų, esant galimybei, svečiai pereina į kitą patalpą. Kai tokias galimybės nėra, svečiai pakyla nuo stalo, kad šeimininkė galėtų jį nukraustyti. Jai padeda tik artimiausios draugės.
Žaidimų vakarui (šachmatų, kortų, šaškių) kviečiami vienodų sugebėjimų partneriai ir tiek jų, kad visi galėtų žaisti. Reikia vengti tokių situacijų, kai su geru partneriu sėdasi žaisti pradedantis arba, dar blogiau, kai už žaidėjo nugaros kas nors stovi ir, neturėdamas ką veikti, patarinėja. Jei kuris nors partneris negali ateiti, jis būtinai turi pranešti vakaro rengėjui, kad nesuirtų žaidimas.
Šeimininkas svečius vaišina sumuštiniais, arbata ar kava, alaus mėgėjus — alumi.