Pristatymas susipažįstant

Pristatymas duoda oficialią teisę bendrauti su nauju pažįstamu. Pristatymas, nepriklausomai nuo to, ar jus pristato jūsų pažįstamas, ar jūs pats prisistatote, reikalingas tada, kai jūs norite su kuo nors užmegzti pažintį arba to reikalauja takto jausmas. Konkrečios pristatymo (prisistatymo) ir supažindinimo (susipažinimo) formos pareina nuo susipažįstančių amžiaus bei lyties ir nuo vietos.

Kur ir kada pristatymas reikalingas? Pirmiausia prisistatote arba prašotės pristatomas asmeniui, su kuriuo dėl susiklosčiusių aplinkybių ateityje jums reikės nuolat bendrauti. Pradėdamas dirbti kitoje darbovietėje, pats prisistatote arba turite būti pristatytas naujiems bendradarbiams. Įstaigoje, kur daug darbuotojų, nėra ko norėti būti pažįstamam su visais.

Tarnybos metu, einant savo pareigas, prisistatoma įstaigos vardu. Tokiu atveju sakyti savo pavardę nebūtina.

Pristatymo taisyklių paisoma ir gatvėje. Kai, eidamas su draugu, ką nors susitinki ir tas susitikimas trumpas ir nereikšmingas, bendrakelionio pristatyti nereikia. Jis turi šiek tiek paeiti į šalį ir palaukti. Pokalbiui užsitęsus, reikia į jį įtraukti ir savo bendrakelionį, o nepažįstamus vieną kitam pristatyti.

Jeigu to daryti nenorite, greičiau baikite pokalbį, kad nereikėtų jūsų ilgai laukti.

Kelionėje (traukinyje, lėktuve, garlaivyje ir t. t.) prisistatinėti nereikia. Ten ir nepažįstami gali kalbėtis. Prisistatoma tik tada, kai pokalbyje paminimi bendri pažįstami, išryškėja bendri interesai ir t. t.

Bendrabutyje, sanatorijoje, poilsio namuose ir kitose panašiose vietose, kur gyvenate ilgą laiką, su kitais jus supažindina bendras pažįstamas arba prisistatote patys.

Nebūtina susipažinti, kai trumpam apsistojate viešbutyje ar susitinkate prie bendro stalo. Tuomet užtenka pasisveikinti linktelėjimu. Neįpareigoja jūsų prisistatyti ir bendri pietūs restorane ar kurioje kitoje viešoje vietoje. Ir vėl apsiribojama lengvu nusilenkimu (moteris — galvos linktelėjimu) kaimynų pusėn ir sėdamasi prie stalo.

O jeigu kas nors prieina prie stalo, norėdamas pasisveikinti su pažįstamu, šis turi jį pristatyti kitiems. To nedaro tada, kai pats atsistoja ir kalbasi su priėjusiu atokiau. Kai priėjusiam pasiūloma sėstis ir pamirštama jį su kitais supažindinti, tada jis pats turi to paprašyti.

Dideliuose pokyliuose (pavyzdžiui, oficialiame priėmime) rengėjas neturi galimybės visus svečius vieną kitam pristatyti. Tokiu atveju svečiai patys susipažįsta arba bendrauja su pažįstamais.

Vienas žmogus pristatomas grupei, draugijai. Todėl visada auditorijai reikia pristatyti lektorių, klasei — naują mokytoją, susirinkimui — kalbėtoją, kaip kad konferansjė pristato publikai artistą. Lektorių pristato paskaitos organizatorius, mokytoją — mokyklos direktorius ar klasės vadovas, kalbantį susirinkime — susirinkimo pirmininkas.