Rankos paspaudimas

Sveikinantis ar susipažįstant vyresnis pirmas ištiesia ranką jaunesniam, moteris — vyrui, mokytojas — mokiniui ir darbo metu viršininkas — pavaldiniui. Mergina ar jauna moteris laukia, kol pagyvenęs vyriškis išties jai ranką. Kai susitinka dvi poros (pavyzdžiui, sutuoktiniai), pirmiausia sveikinasi tarpusavy moterys ir vyrai, po to moterys sveikinasi su vyrais, vengdamos rankų sukryžiavimo.

Rankos paspaudimas visada turi būti draugiškas, bet ne toks stiprus, kad keltų kitam skausmą. Ir pernelyg glebus, ir labai stiprus ar ilgas rankos spaudimas yra lygiai netinkamas.

Ranka netiesiama per stalą.

Nepriimti pasisveikinimui ištiestos rankos — įžeidimas. Kai dėl kokios nors priežasties negalite paduoti rankos, reikia tai pasakyti ir mandagiai atsiprašyti. Savaime aišku, jog epidemijos metu rankos sveikinimuisi neduodamos.

Neduodama ranka su pirštine tam, kam norima pareikšti ypatingą pagarbą. Ranka, ištiesta be pirštinės,— žmogaus gerbimo požymis.

Mandagumo taisyklės leidžia moteriai sveikintis su pirštine, kai ją sunku numauti (pirštinė iš plonos odos, kaprono ir t. t.).

Vis dėlto jauna mergina neduoda pirštinėtos rankos daug vyresniam už save žmogui. Ir jauna moteris, sveikindamasi su pagyvenusiu, gerbiamu žmogumi, nusimauna pirštinę. Vyras tiesia ranką be pirštinės. Tik su savo geru draugu ar paaugliu jis gali sveikintis pirštinėtas.