Kada vaikas pradeda kalbėti

Kada vaikas pradeda kalbėti. Dauguma vaikų pradeda tarti turinčius kokią nors prasmę garsus, sulaukę maždaug metų. Bet yra visai normalių vaikų, kurie neskuba kalbėti. Atrodo, kad tai daugiausia priklauso nuo vaiko temperamento ir prigimties ypatybių. Linkęs draugauti, linksmas vaikas anksčiau stengiasi prašnekėti. Ramus, linkęs pasyviai stebėti vaikas ilgai žiūri, kas aplink jį dedasi, ir tik vėliau užsigeidžia pareikšti ir savo nuomonę.

Labai svarbu ir aplinka, kurioje vaikas auga, bei aplinkinių elgesys su juo. Jeigu dėl kokios nors graužaties motina visą laiką, būdama su vaiku, tyli, tai jis nekalbinamas taip pat užsidaro. Kartais suaugusieji puola į kitą kraštutinumą: visą laiką kalbina vaiką, jam komanduoja, neleidžia laisvai veikti. Toks vaikas su žmonėmis bus nedrąsus ir užsidaręs. Jis dar nepriaugo iki tokio amžiaus, kad galėtų pasiginčyti su suaugusiais arba paprasčiausiai nekreipti dėmesio. Visi žmonės — ir seni, ir jauni — jaučia poreikį kalbėti, išsipasakoti artimiems, užjaučiantiems draugams. Vaikas — ne išimtis, tik iš pradžių jį reikia paskatinti mokytis kalbėti.

Manoma, kad vėlai pradeda kalbėti tie vaikai, apie kuriuos visa šeima šokinėja, neduoda jiems patiems net rankos pajudinti, atspėja kiekvieną jų norą. Toks vaikas iš tikrųjų lėtai gausins savo žodžių atsargą, bet kažin ar jis tylės apskritai. Bet jeigu, be viso šito tėvai slopins vaiko pastangas bendrauti ir nuolat jį tramdys, tai jis iš tikrųjų tylės.

Kai kurios motinos su vaiku kalba tokiais ilgais sakiniais, kad jis nesuspėja įsidėmėti ir įsiminti nė vieno žodžio. Bet taip būna retai, nes mes instinktyviai kalbame su vaikais trumpomis frazėmis, akcentuodami pagrindinį žodį.

Jeigu vaikas ilgai nepradeda kalbėti, tai pirma, kas ateina tėvams į galvą — ar neatsilieka jų vaikas protiškai. Iš tiesų, kai kurie protiniu atžvilgiu atsilikę vaikai vėlai pradeda kalbėti. Bet labai daug jų pirmuosius žodžius ištaria tame pačiame amžiuje, kaip ir normalūs vaikai. Suprantama, jei vaikas labai atsilieka fiziniu išsivystymu (pavyzdžiui, išmoko sėdėti tik sulaukęs dvejų metų), tai ir kalbėti vėlai pradės. Faktai rodo, kad dauguma vaikų, kurie beveik nekalba iki 3 metų, yra normaliai protiškai išsivystę arba net pasirodo nepaprastai sumanūs.

Aš manau, nesunkiai sugalvosite, ką daryti, jeigu vaikas ilgai nepradeda kalbėti. Nepykite ant jo už tai ir neskubėkite daryti išvados, kad jis yra neprotingas. Švelniai su juo elkitės ir stenkitės neužgniaužti iniciatyvos. Sudarykite jam galimybę būti tarp kitų vaikų, kur jis natūraliau jausis. Kalbėkite su juo draugišku tonu, paprastais žodžiais. Skatinkite jį vardinti daiktus, kurie jam reikalingi. Bet nereikalaukite, kad jis prašnekėtų, ir nerodykite savo nepasitenkinimo.

Dauguma vaikų iš pradžių visus žodžius taria neteisingai, bet pamažu jie pradeda kalbėti vis geriau ir švariau. Kai kurie vaikai neištaria tam tikrų garsų. Matyt, jų liežuvis arba kuris nors kitas kalbos organas dirba nesklandžiai. Pagaliau kai kurie suaugusieji irgi švepluoja, nors iš visų jėgų bando atsikratyti šio trūkumo. Kartais vaikas neteisingai taria kokį nors žodį, nors tuos pačius garsus kituose žodžiuose taria teisingai. Nežymus kalbos vystymosi atsilikimas — nieko bloga, jeigu kitais atžvilgiais vaikas vystosi normaliai, yra linksmas ir guvus. Labai gerai yra kartkartėmis draugišku tonu pataisyti vaiką. Bet būtų klaidinga žiūrėti į vaiko tarimą pernelyg rimtai ir nuolat prie jo kibti.

Ką daryti su 3, 4 arba 5 metų vaiku, kuris kalba taip neaiškiai, jog kiti vaikai negali jo suprasti ir iš jo juokiasi? Pirmiausia reikia patikrinti jo klausą. Galima kreiptis į logopedą. Bet tai turi būti specialistas, kuris moka elgtis su mažais vaikais ir įdomiai atlikti pamokas. Ar jūs rasite logopedą ar ne, o vaikas kiek galima daugiau turi būti tarp vaikų, geriausia bendraamžių. Dar geriau atiduoti jį į gerą vaikų darželį. Jautri auklėtoja taktiškai apgins vaiką, turintį kalbos defektą, nuo draugų patyčių. Paprastai auklėtoja greičiau gali padėti vaikui ištaisyti kalbos defektą, negu tėvai, nes ji mažiau dėl to nerimauja.