Vaikas žaidžia su maistu

Jeigu vaikas, pasodintas prie stalo, žaidžia. Tai gali tapti problema, nors vaikas neturi nė metų. Mat, jis jau ne toks alkanas, kaip anksčiau. Jis labiau mėgsta karstytis, žaisti su šaukštu arba su valgiu, išversti puodelį, mėtyti daiktus ant grindų. Kartą mačiau, kaip motina maitino vieną vaikutį, kuris tuo metu užsilipo ant kėdės ir nusisuko nuo mamos. Arba kitą kartą jis vaikštinėjo po kambarį, o paskui jį sekiojo nusikamavusi motina su lėkšte ir šaukštu.

Jeigu vaikas žaidžia už stalo, vadinasi, jis užaugo, ir valgymas jam mažiau rūpi, negu motinai. Tai labai nemalonu, jūs nervinatės ir dėl to vaikas gali netekti apetito. Venkite šito. Turbūt, pastebėjote, kad vaikas pradeda žaisti tada, kai užvalgė arba privalgo, o ne tada, kai dar labai nori valgyti. Todėl jeigu vaikas pradeda nekreipti dėmesio į padėtą prieš jį valgį, žinokite, kad jis jau privalgė; leiskite jį ant grindų ir nuimkite lėkštę.

Būsite teisūs, jeigu elgsitės ryžtingai, bet nepyksite. Jeigu vaikas, pamatęs nuimant maistą, pradeda verkšlenti, tarsi norėdamas pasakyti: „Jūs manęs nesupratote, aš dar neprivalgiau", leiskite jam dar valgyti. Tačiau kai jam vis tiek, ar valgis nuimamas, neskubėkite jo maitinti kiek vėliau. Kai labai išalks, pamaitinkite jį anksčiau. Jeigu visada nuimsite valgį, kai tik vaikas nustos juo domėtis, jis atidžiau valgys ir pradės žaisti su valgiu, tik pasisotinęs.

Bet čia noriu jus įspėti. Metų vaikas jaučia didžiulį malonumą kišti pirštus į daržovių tyrę arba ją terlioti. Taip dirbdamas, kartais jis noriai valgo. Aš nerekomenduočiau drausti jam eksperimentuoti su valgiu, nes taip jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu. Tačiau jeigu jis bando apversti lėkštę, laikykite ją tvirtai arba pastumkite, arba liaukitės jį maitinę.